Triukšmingai švęsdami, tradiciškai paminėjome šv. Kazimiero dieną ir pavasario pradžią. Deklamavome eilėraščius, dainavome dainas, minėme mįsles, šokome liaudiškus šokius, žaidėme žaidimus ir, žinoma, pasveikinome varduvininkus Kazimierus. Pasistiprinti ir atsigaivinti galėjome prie tradiciniais lietuviškais valgiais nukrauto stalo, kurį su vaikų pagalba paruošė mūsų sumaniosios ir darbščiosios socialinės darbuotojos. Muzikos garsai ir vaikų juokas dar ilgą laiką netilo ir darė mūsų namelius dar šviesesniais.
